Nuo ko viskas prasidėjo...

Vėlyvojo rudens saulė palengva nusileido, palikdama mišką apgaubtą tamsos. Vėjas nurimo, miško garsai ėmė tilti. Tai buvo diena, kai miškas atskleidė savo tamsiąją pusę, kurios neišgąsdino net stingdantis mirtino vakaro apkabinimas.

Viktoras buvo vienas iš tų, kuris kovojo už išlikimą ir išgyvenęs zombių išpuolį, tapo tikra šio miško legenda. Tačiau pasaulis aplink jį buvo nebe tas, kokį jis prisiminė. Nepaaiškinamas reiškinys sutriuškino mišką, kai atsivėrė skylė tarp dimensijų, ir tamsioji pusė prasiskverbė į miško gyventojų realybę. Šiame šiurpinančiame miške Viktoras jautė, kad jo gyvybė kiekvieną akimirką gali būti grėsmėje, bet siaubas su kuriuo jam teko susidurti, buvo daug labiau bauginantis nei zombių išpuoliai.

Viktoras išgirdo šnabždesį, būtent tą šnabždesį, kuris visada palydėdavo žmones, kai jie palikdavo mišką. Tai buvo balsai iš kitos dimensijos, kurie šnabždėjo žiaurius prakeiksmus ir grasinimus.

Prasivėrusi skylė tapo zombių portalu į žmonių pasaulį, o zombiai pradėjo šliaužti pro skylę bei pasiekė žmonių pasaulį, kuriame anksčiau nebuvo vietos mirusiesiems. Prakeiktoji miško dalis atnešė daug nežinomybės. "Dimensijų Maro" žemės gyventojai, būtybės, kurios buvo tikrai ne iš šio pasaulio - jų oda buvo blyški, akys degė tamsiomis liepsnelėmis. Zombiai buvo čia su vienu tikslu - užvaldyti šį mišką ir įsikurti čia amžiams.

Šie zombiai buvo tikroji grėsmė tiek Viktorui, tiek gyventojams už miško ribų. Jie buvo tie, kurie siekė užvaldyti mišką ir išnaudoti jį savo tamsiems tikslams. Dabar Viktoro misija ne tik išlikti, bet ir atskleisti šią baisią dimensijos grėsmę kitiems ir sustabdyti ją.

Kiekvieną dieną Viktoras vis labiau jautė tamsą ir baimė užvaldė jo dienas - zombiai su kiekviena diena vis stiprėjo, o jų skaičius nežmoniškai didėjo. Jis žinojo, kad pasitraukti nebegalima, nes tai vienintelis būdas išlikti gyvam ir sustabdyti šią siaubingą invaziją - tai buvo Viktoro paskutinė viltis.